Taigi ryžtuosi pasiginčyti su "zajadlais" pirtininkais. Tiek dušas, tiek tulikas yra reikalingi ir yra neatskiriama pirties dalis. Visų pirma, man dėl ūgio iš vonelės apsipilti galvą būna problematiška, aukštų lubų nenoriu daryti, nes žemesni jaus mažesnę temperatūrą arba ilgiau reiks kūrenti krosnį. O kai reikalas prispiria vidurį pirtinimosi nelėksi gi per kiemą į namus į tualetą ypač kai turi kokį svečią pasikvietęs. Nors praktikoje man asmeniškai labai to poreikio yra būta, dažnai kai būna vartojamas alus arba kokios arbatos.
Man dažniausiai pirtinimasis vyksta sekančiai:
1. Gultų praplovimas, patikrinimas hidro ir kaitinimo sistemų, medinių takelių paklojimas.
2. Krosnies pakūrimas ir kūrenimas, tikrinama kaip kaista akmenys, vanduo, jei reikia daromas šildymo sistemos nuorinimas.
3. Turint karštą vandenį, ruošiamos vantos - užpilama karštu vandeniu tazike.
4. Nuo akmenų truputį pageneruojama garo.
5. Surenkama pirmam užėjimui karčiui atsparesnė kompanija ir pradedamos kaitinimosi, vanojimosi, vanojimo procedūros. Kad žiauriai neperkaisti išeinama iš garinės nusiprausiama po dušu ir pasėdint geriamas vanduo, arbata ar alus. Taip kartojama kelis kartus.
6. Po to seka pilnas apsirpausimas po dušu, jei kas labai mėgsta - galima su tazikais.
7. Kita grupelė tuo metu gali pasisėdėti priepirtyje, bendrauti, žaisti kortomis, šaškėmis ir pan. Taip pat jie kart nuo karto prižiūri krosnį, jei reikia įmeta keletą malkelių.
8. Kai vieni baigia, jie sėdasi prie stalo priepirtyje, užkanda išgeria, bendrauja . Kiti eina praustis.
9. Galų gale visi susirenka priepirtyje, jei mažai vietos, galima pereiti į namus, žiūrėti tv ar pan.
10. Kažkas atsakingas patikrina visas sistemas, kad nebėgtų vanduo kur nereikia, pakelia medinius grindų takelius, atidaro garinės duris, kad vyktų vėdinimasisir pan., patikrina krosnį, kad nebedengtų.
tai čia būtų toks trumpas susisteminimas visos eigos.