Pirmiausiai labai džiugu, kad įvyko tikra pirties mėgėjų, mylėtojų šventė Rumšiškėse. Pirmoji ir, manau, tuo unikali, jog žmonių buvo daug bet ne per daug. Nenorėčiau, kad ši šventė taptų tokiu masiniu renginiu, kaip Užgavėnės, bet kaip jau bus - taip. Svarbu, kad žmonėms būtų linksma ir gera. O masiškumo aš labiau bijau dėl to, kad tokį ritualą, kaip kaitinimasis unikalioje pirtyje, vykdyti gali būti tiesiog nebeįmanoma... Labai džiagiuosi, kad šiemet tilpau į antrąjį seansą ir nors laikas pralėkė žaibiškai, tačiau pirtis mane sužavėjo.
Pirmiausiai buvo smagu paplepėti su prie pirties durų stovinčiais ir "tvarką prižiūrinčiais" Pirties bičiuliais, kurių vardų deja nesužinojau... Bet jie buvo draugiški, malonūs ir tai puikus pavyzdys to, kad pirties procedūra-ritualas prasideda nuo pat durų slenksčio - t.y. labai svarbu, kaip pirties šeimininkas ar atsakingas asmuo pasitimka savo svečius... Svarbus ir svečių nusiteikimas, o šiuo atveju lankytojai buvo smagiai nusiteikė, kiek nekantrūs, bet svarbiausia - geranoriški.
Pirtį šiek tiek buvau apžiūrėjęs prieš priimant lankytojus todėl iškart skubėjau į persirengimo zoną, uri didžiulė, labai paprasta, ne tokia patogi kaip įprasta, bet galbūt tuo ir žavi:). Persirengimui daug dėmesio neskyriau tik galiu paminėti, jog ši pirtis ne veltui "dvariška", nes jos tiek persirengimo kambario, tiek šlapiojo priepirčio, kur galima daryti masažus ir kitas procedūras dydis, manau, pakankamas priimti "dvaro svečius" ar pačius "dvariškius". O garinė sakyčiau milžiniška, nes tokioj dar nebuvau buvęs. Todėl nenuostabu, kad krosnys, stovinčios joje, taip pat galingos - šildančios ir garinę ir šlapiąjį priepirtį r talpinančios savyje porą tonų akmenų. Krosnys dvi ir tai labai gudrus sprendimas, norint turėti "atsarginio" garo. Į tai, kaip jos pastatytos daug nesigilinau, tiesiog pridėjau ranką ir pajutau, kokios jos įkaitę. Tai įrodė ir gaunamas garas, kai pilant vandenį pro atviras dureles girdisi toks užburiantis "tuch" (garso to neįmanoma atkartoti, tai rašau pirmas atėjusias raides galvon)
. Garas iš lėto pasklinda po patalpą, leidžiasi žemynir yra lengvas lengvas. Gultai buvo padaryti platūs (kaip supratau - dar neužbaigti) ir patogūs gulėti. Žmonių buvo per daug, todėl šiek tiek grūdomės, bet nekreipiau į tai dėmesio ir mėgavausi garu. Vėliau su tėčiu susimąstėm, kad tokį garą ir pojūčius turbūt galima išgauti tik tokiose didelėse pirtyse kaip ši ar kiek anksčiau aprašyta Jazz hotel, nes čia yra pakankamai vietos jam sklisti, krosnis nėra visai šalia.. Jei klystam - norėtųsi apsilankyti tokioje kiek mažesnėje bet puikaus garo pirtyje - laukiam kvietimų 
. Pas mus taip pat galit atvažiuoti, bet mes dar labai bandymų stadijoj... na, nebent norittuose bandymuose sudalyvauti... Bet čia jau kita tema:).Grįžtant prie dvaro pirties ir apibandrinant įspūdžius, galiu pasakyti, jog sužavėjo pati iniciatyva atgaivinti tokią pirtį, o ji to verta. tikiuosi joje pabuvoti ne tokio masiško renginio metu ir tada paminėsiu daugiau aspektų.
Dar galiu pridėti tai, kad slampinėdami po muziejaus teritoriją visai netikėtai sutikome vieną darbuotoją, su kuria įsikalbėjome ir kuri mums parodė dar vieną dzūkišką pirtelę, stovinčią prie turtingo urėdo sodybos. Tai maža labai jauki dūminė pirtelė, kurią galbūt kada nors irgi bus galima išmėginti. Įdedu keletą nutraukę iš Pirties dienos, kur galite pamatyti tiek šią pirtelę, tiek mane kažkaip juokingai pozuojantį po pirties
, sutiktus kaimynus su mano tėčiu, forumo sielą Ramūną ir kitus vaizdus iš šios šventės bei muziejaus.Foto iš Rumšiškių - http://s295.photobucket.com/albums/mm15 ... na%202010/
Tiek:).